Pradžia | Forumas | Galerija

10 dienų žvejų rojuje! Norvegija.
2008 06 05   Komentarai ( 14 )

Istorija prasidėjo nuo to, kai šio straipsnio autorius sėdėjo pirtyje pas pusbrolį. Pusbrolis mane spaudė važiuoti kartu žvejoti į Norvegiją liepos mėnesį. Kadangi mano atostogų laikas vasaros metu yra labai ribotas, aš neatsargiai prasitariau – jei jie vyktų gegužę, gal ir susigundyčiau. Po kelių dienų buvau pastatytas prieš faktą, kad kelionė perkelta į gegužę ir, kad aš tapau ketvirtu komandos nariu.

 

Pasiruošimas

Kelionės derinimas ir pasiruošimas jai praktiškai vyko man nedalyvaujant. Mano pusbrolis, Norvegijoje buvęs jau 3 kartus (nors tik kaip turistas), jau buvo patyręs šioij srity ir daugmaž žinojo, ko ir kiek mums reiks, o dar ir būtinų daiktų sąrašiuką iš buvusių kelionių turėjo išsaugotą. Artėjant kelionei, pradėjo retėti mūsų komandos gretos. Iškrito pirmas narys… o po jo ir kitas. Pirmojo vietą užėmė mano pusbrolio draugas – užkietėjęs žvejys Valdas, o antrojo - jo sūnus Paulius, kaip vėliau paaiškėjo - dar labiau išprotėjęs žvejys…

Toliau vyko įrangos žvejybai ir kelionei pirkimas, kuriame aš irgi nedalyvavau (bet dėl to labai nesikrimtau). Man savotiškai pasisekė, kai netyčia į mano rankas pateko mūsų gerbiamo forumiečio žvejybos įrankiai (geriau taip nebūtų atsitikę, kodėl - pasakysiu tik šeimininkui ;)).

Pokalbių metu prieš kelionę tikslas buvo pasirinktas NordKap. Galutiniu momentu buvo apsispręsta važiuoti link Tromso ir nuo jo kilti aukštyn į šiaurę bei bandyti, darant 2-3 dienų sustojimus, žvejoti. Idėjos vykti į Nordkap buvo atsisakyta truputį išsigandus šalto oro ten tuo metu…

Paskutinį vakarą prieš išvykstant paėmėm “kemperį” ir 3se su pusbrolio žmona priešakyje šturmavom maximos bazę… kas šnapso, kas alaus, na, ir žinoma maisto nepamiršom… Kemperis maisto atsargom papildytas ir pusbrolis įpareigotas kitą rytą surinkti likusią komandą su visais daiktais.

 

Kelionė

Gegužės 17 dieną visi “ekspedicijos” dalyviai, susikrovę savo mantą, 09.00 pradėjo kelionę. Kaip nekeista šešiaviečiam kempery radau vietos ir savo nardymo “rankinukui” su “kartimi” 115 cm X-Fire. Vykom per Rygą, Taliną, toliau keltu į Helsinkį ir toliau per visą Suomiją iki Norvegijos. Norvegijos sieną pasiekėm po 27 valandų kelionės. Sustoję buvom tik kuro ir vieną kartą stabtelėjom valandėlei papusryčiaut bei “pasivaikščiot” Suomijos miškeliu. Kuo toliau kilom į šiaurę, tuo šalčiau darėsi. Suomijos viduryje ežerus dar kaustė ledas, upėse ledonešis ir ledų sangrūdos, o miškai pilni sniego. Gili žiema… pakelėse sutikom daug elnių ir keletą briedžių.

 

norway1_563

 

Norvegijoje privažiavę Skibotn sukam dešinėn ir vykstam toliau į šiaurę. Apie 14.00 privažiuojam pirmą fiordą “Kafjorden”. Vyrai, pamatę pirmą žvejų kempingą su valtimis uoste, nusprendžia, kad čia ir bus mūsų pirmas sustojimas. Stojam ir bandom kalbėtis dėl valties nuomos. Šeimininkė pasirodo beviltiška, be vyro nieko padaryt negali bei nieko nežino. Vyras turėjo pasirodyt už poros valandų. Nusprendžiam laukti, nes niekur nenupulsim, o ir laiko tikrai turim. Belaukdami “boso”, sulaukėm 3 vokiečių grįžtančių iš žvejybos. Vokietukai prasėdėję visą dieną valtyje parsivežė penkias menkes iki 2 kg svorio. Hm... vaizdelis ne koks... ir, kad negaištume laiko, nutarėm važiuot toliau, nes, anot vokietukų, žvejoja trečią dieną ir tai buvo geriausias jų laimikis :) Nors, kaip vienas mūsų komandos narys išsireiškė – vokiečiai negali būt žvejybos rodikliai:).

 

Valties paieška

Toliau kelias driekėsi palei fiordus, ir, pravažiuodami kaimelius vieną po kito, ieškojom uosto su galimybe išsinuomot valtį. Kaip bebūtų keista, miestelių pravažiavom daug, bet valčių nuomai niekur nebuvo ir niekas jų net nenuomoja.

Eilinis miestelis mūsų kelyje ir pirmas DIRBANTIS pakelės viešbutis. Einam vidun, eiliniai klausimai apie valties nuomą (nes uostas šalia viešbučio) ir matom plačiai besišypsantį malonų šeimininko veidą, nebyliai klausiantį mūsų „iš kokio medžio šitie beždžionės iškritę“? Maloniai besišnekučiuodami sužinome nemalonią naujieną :), kad, jei rasim valtį nuomai šiam krašte šiuo metu be išankstinio užsakymo, tai būsim labaaaai laimingi! Jooo... vaizdelis suprastėjo dar labiau... Pusbrolis gavo prisiminti savo pažįstamus, kurie žvejojo netoliese esančioj Skjervoy saloje žvejų kempinge. Susiskambinam su jais ir važiuojam ton pusėn. Vykdami į priekį buvom nusprendę pas pažįstamus nevažiuot, kad netektų daug gert ir mažai žvejot...

Pavakary atvažiuojam į žvejų kempingą Fiskecamp, esantį Skjervoy saloje. Vaizdelis čia visai nepagerėjo, nes valtis jie nuomoja tik su namukais, o laisvų namukų iki rugsėjo pabaigos nerasta... Nusprendžiam laukti ryto, nes kaip sakoma – rytas už vakarą protingesnis. Vakare – „naktį“ (naktis kabutėse, nes Norvegijoje tuo metu poliarinė diena ir 24 h šviesu kaip dieną ) - pabandėm spiningauti nuo kranto ir, pasigavę 3 žuveliokus vakarienei, užsidarėm kemperyje švęst saugaus atvykimo į Norvegiją.

Kai kas ryte jautėsi ne kaip (gal dėl to, kad nakties natūralios nebuvo :)) ir turėjo gerą pusdienį bandyt atsigaut. Vienam pažįstamam kauniečiui žvejyba jau tiesiogiai lindo per „šikną“ (hemorojus) nuo sėdėjimo valtyje, tai jis niekur nebeplaukė ir užleido savo vietą valtyje vienam mūsiškiui. Apie pietus jie išplaukė žvejot, o aš, atsigavęs ir spaudžiamas kolegų, kaip anglų kalbos žinovas, buvau pasiųstas į reception‘ą žvalgybon. Pasitelkus visą savo žavesį ir išmintį, man pavyko prišnekinti ten dirbančią „merginą“ (vargšai norvegai) paieškoti bet kokių variantų su galimybe išsinuomot valtį. Iš pradžių nenoriai, o po to ir vaišindama mus kava, Anna randa mums valtį gretimoje Arnoy saloje. Valio! Atsigėrę kavos ir pabendravę su Anna grįžtam į kemperį. Sėdam pietaut ir suprantam, kad kelionės planavimas buvo klaida, t.y. , kad mintis važiuot kemperiu, stoti keliose vietose ir žvejoti 2-3 dienas Norvegijos šiaurėje yra neįmanoma, nes čia viską reikia užsisakyti prieš metus! O atskirai valčių nuomai, neimant namelio, beveik visai nėra..

 

Kitą rytą persikeliam keltu į Arnoy salą ir atvykstam į mūsų išsvajotos valties lokacijos vietą. Vieta graži ir be galo rami. Uostas fiorde ir, jei ir pūstų stiprūs vėjai iš vienos ar iš kitos pusės, išplaukimas žvejybon bet kuriuo atveju įmanomas, ko nepasakysi apie aplankytą mūsų uosta Skjervoy žvejų kempinge: ten pučiant stipriam Šiaurės rytų vėjui išplaukt žvejot nebūtų jokių galimybių (kas ir atėmė iš mūsų draugų kauniečių dvi žvejybos dienas). Ir šiaip mes buvom dėkingi Annai, kad ji surado mums šitą jaukią ir tylią vietelę, ko nepasakysi apie žvejų kempingą Skjervoy saloje, kur daug žvejų, triukšmo ir alkoholio.

Susipažinę su valties savininku ir aptarę nuomos reikalus, buvom informuoti, kad kurą tieks pats šefas ir ims už 1 l. benzino – 18,50 NOK. Kaip nebūtų keista (turbūt kaltas vėl lietuviškas žavesys :)), šefas kitą dieną parodė vietinę degalinę, kurioje kurą galėjom pirktis patys po 13,00 NOK už litrą. Po to šefas pasiūlė ir leido naudotis jo nakvynės namų tualetu, dušu, elektra bei šaldikliais žuviai. Tik išvykdami mes sužinojome, kad ne veltui :), nors mes to kažkiek ir tikėjomės...

 

Žvejyba prasideda

Prasidėjo žvejyba. Apie nėrimą pirmas dienas nebuvo nė minties, nes dienos (o diena nesibaigia 24h per parą) buvo suplanuotos tiksliai, su, kaip vėliau paaiškėjo, beveik idealiai išlikusiu grafiku – žvejyba, žuvies valymas/filė darymas, valgymas, miegas. Tai praktiškai ir visi užsiėmimai, sudarę mūsų dienotvarkę. Laikui bėgant pastebėjome ir juokėmės, kad žvejyba ir miegas ėjo pagal grafiką, ir būdavo, kad naktį žvejojam, o dieną miegam.norway2_300

Žuvies pagaudavom nemažai, daugiausia menkės, jūrų vilkai, vėgėlės ir ledjūrio menkė/saida. Didelių egzempliorių pirmas dienas pagavom nedaug, menkė 5,5 kg (kaip paaiškėjo - didžiausia iš visų sugautų) ir 5,8 kg vilkas kg.

Pirmas nėrimas

Trečią dieną matydamas, kad visiem galvoje tik žvejyba, po rytinės/dieninės žvejybos pasakiau, kad vakare neplauksiu, o eisiu nerti. Kolektyvas solidarus ir be manęs neplaukė. Kas miegojo, kas žuvį tvarkė... Persirengęs patogiai šefo duše ir nepajutęs žvarbaus vėjo bei šalto oro (apie +1C), paimu savo kartį X-Fire ir, su pusbrolio pagalba užtempęs gumą, lendu vandenin. Plaukiu apie mūsų uosto molą, sudėtą iš didžiulių akmenų. Tarp akmenų – tuščia, nesimato net mažų žuvukų. Plaukiu uosto vidurin ir prie seno poliaus, apaugusio dumbliais, pamatau pirmas menkes. Menkės nedidelės, tai nešaunu. Išplaukiu už uosto vartų į fiordą. Pasukęs dešinėn randu įdomų žolyną dugne. Nardau ir tyrinėju dugną. Gylis - iki 6-7 metrų, ir nuo paviršiaus kas virš žolių kuo puikiausiai matosi. Menkių yra, bet nedidelės – iki 2 kg. Šalia praplaukia didžiulius saidų būrys. Žolynas gan didelis, toliau nardydamas apžiūrinėju dugną tarp žolių. Eilinio pasinėrimo metu tarp žolės lapų pastebiu susirietusį melsvai dėmėtą žuvies siluetą. Galva kažkur po lapais ir matosi tik uodega. Nutaikau savo X-Fire į menamą galvos vietą. Šūvis. Bingo! Jūrų vilkas, pervertas strėlės, raitosi panašiai kaip mūsų ungurys. Vaizdelis bauginantis – žuvis prasižiojusi 180 laipsnių kampu ir taikosi ką nors pagriebti. Dantys baisūs. Jau paskui, išlipęs iš vandens, pagalvojau – gerai, kad vilkas nesusiprato, kad jo priešas ne dugne, kur jis jo ieškojo, o paviršiui :). Tempiu žuvį į krantą, nes negali būti nė minties apie šito baisūno kabinimą ant kukano :). Atitempiu iki uosto molo ir, paėmęs už strėlės, išmetu ant akmenų. Vilkas raitosi ir vis bando griebti. Prispaudęs strėle paimu už galvos, keli mostai į akmenis, ir žuvis negyva paguldyta tarp akmenų.

O toliau pats nemaloniausias visos kelionės įvykis – bandymas užtaisyti 115 cm X-Fire! Be šansų! Tempiu gumą, ir likus apie 1 cm iki užkarpos, rankos nusprūstaL. Paguliu ant akmenų ir bandau vėl – jokių šansų. Ir kaip aš apsidžiaugiau pamatęs ateinantį pusbrolį su Valdu. Nuplaukiu iki jų, jie dviese šiaip ne taip užtaiso. Plaukiu atgal prie žolyno. Jėgų, bandydamas užtaisyt arbaletą, praradau daug :), tai guliu ant paviršiaus ir nešamas srovės tyrinėju dugną. Tarp žolių pamatau vėl melsvai margą žuvies siluetą. Neriu. Šūvis ir antras vilkas sėdi ant mano paleistos strėlės. Ir vėl ta pati procedūra: tempiu į krantą, tik dabar netrankau vilko į akmenis, o, susiradęs mažesnį akmenį, juo trankau per vilko makaulę (taip saugiau :)). Pusbrolis su Valdu sėdi krante ir užtaiso arbaletą. Plaukiu vėl. Eilinio panėrimo metu šalia savęs pamatau praplaukiančią nemažą menkę, kaip įtariu 5-7 kg. Bandau sukti kartį link jos, bet menkė suuodusi kažką negero nėrė gilyn, ir tiek ją temačiau. Jei būčiau turėjęs trumpą pniaumatą, manau, ji būtų sėdėjusi ant kukano... Darėsi po truputį šalta, ir mūsų žvejybos grafikas be reguliaraus poilsio darė savo. Pradėjo traukt blauzdą, ir nutariau plaukt krantan su viltim rasti ką šaunamo pakeliui į krantą. Jee! Prieky manęs matau vingiuojantį vilko siluetą. Neriu, paveju po vandeniu, šūvis, ir vėl ta pati vilkimo ir pribaigimo krante procedūra. Kaip pirmam kartui užteks, o ir laimikis neblogas – 3 vilkai: 1 – 5,5 kg, 2 – 4,4 kg ir 3 – 2,6 kg. Draugai žvejai – truputį apšalę. Manau, jie iki šiol apie mane buvo tam tikros „nuomonės“ :) su mintim, kad čia sveikatos ir laiko švaistymas.

norway3_267Po pasiplaukiojimo supratau, kad medžioklė malonumo teikia daugiau nei žvejyba.

 

Žvejybos laimikiai

Toliau laiko nardymui vėl neliko, nes žvejojom, žvejojom ir vėl žvejojom... Man pavyko pagauti ant pilkerio įspūdingiausią šios kelionės trofėjų – vilką 9,9 kg / 95 cm. Dar man pavyko pagaut porą vienetinių egzempliorių – jūrų zuikį (?) – 3,2 kg bei lingą – 3 kg. Kompanionui Pauliui perplaukiant į kitą vietą spiningu pavyko pakabinti uotą 4,8 kg. Guminukas įsikirto uotui į šoną, kaip sakoma: nekimbi – pats kaltas :)

 

Antras nėrimas

 

Priešpaskutinę dieną, visiem pasakiau, kad man dar reik panerti ir nepykit.... Šį kartą „kartį“ palikau krante ir pasiėmiau Cyrano 55cm, prieš tai gerai pripūtęs. Tiesa, kolektyvo paprašiau krante palaukti, nes gal Cyrano pasirodys per silpnas :).norway4_267

Jūra bangavo ir vėjas buvo stiprus. Vanduo drumstas ir žuvies, skirtingai nei pirmą dieną, visai nesimatė. Plaukiau link fiordo vidurio karts nuo karto panerdamas. Apie 200 metrų nuo kranto dugne pamatau plaukiantį vilką. Neriu, šūvis, strėlė į galvą nepataiko, ir peršaunu tik abi lūpas :), tarsi surakindamas vilko „žabtus“. Matau, kad šūvis nesėkmingas ir kad iki kranto nutemti jį bus problematiška. Netrukus išplyšo pirma lūpa, o po kiek laiko ir antra. Peiliu vidury fiordo pribaiginėt patrakusio vilko nedrįsau :) Atitrūkus vilkui, greit užtaisiau šautuvą ir leidausi iš paskos. Toli vilkas nepabėgo. Neriu ir šį kartą šaunu skersai per žandą. Cyrano sudirbo kuo puikiausiai, strėlė išėjo kiaurai. Toliau vėl ta pati procedūra kaip ir pirmą medžioklės dieną: krantas ir akmuo per galvą. Atėję kolegos paėmė žuvį ir sutarėm, kad jie plauktų žvejot, o aš tuo metu paplaukiosiu, o jei dar ką nušausiu, jie prie manęs priplauks, kad man nereiktų po kiekvienos žuvies mint krantan.

Nardymo sąlygų ir vandens skaidrumo skirtumas, lyginant su pirma diena, didžiulis. Bangos aukštokos ir užpylinėja vamzdelį. Žuvies nesimato, nėra net menkių. Po valandos plaukiojimo užtikau dar vieną vilką. Šūvis, ir vilkas keliauja į valtį. Toliau radau dar vieną vilką, plekšnę ir mažą „kiškutį“, kuris padaras yra tikrai įdomus ir kol kas internete apie jį informacijos rast nepavyko. Kiškio pavadinimas sužinotas tik iš žvejų vokiečių, o kaip tiksliai ši žuvis vadinasi lietuviškai - nežinau. Po poros valandų vandeny kolegos mane prigriebė iš vandens ir grįžom krantan. Antros dienos laimikiai: vėl 3 vilkai tik didesni: 1 – 7,8 kg, 2 – 7,2 kg, 3 – 5,8 kg ir plekšnė 1,3 kg.

Vėliau visi pamąstėm: gal ir be reikalo aš mažai medžiojau, nes iš 19 mūsų kolektyvo per savaitę sugautų vilkų – 6 sumedžioti po vandeniu.

 

Atostogų pabaiga

Teko dar pabendrauti su mumis kartu iš to paties uosto žvejojusiais dviem pagyvenusiais vokiečiais, kurie gyveno pas šefą išsinuomotam namuke. Vokiečiai prasitarė, kad žvejoja tik vilkus, nes jų mėsa – superinis delikatesas.

Paskutinį vakarą mudu su Paulium plaukėm spiningauti dviese, nes pusbrolis su Valdu nutarė ruoštis kelionei namo ir gaminti kemperio dušo kabinoje saugyklą žuviai. Spiningu mes dar pagavom apie 30 kg menkių per pora valandų. Tos dienos didžiausia menkė svėrė 5,2 kg. Su tokiu egzempliorium jau yra ką veikti traukiant spiningu, kai ritės stabdis pastoviai „dirba“.

Grįžę krantan, susitvarkėm valtį, išvežėm paskutinę filė į šaldiklį bei pripildėm baką su kanistru kuru. Susikrovę daiktus ir pavakarieniavę, gulėm poilsiui prieš laukiančią kelionę. Naktį prasidėjo štormas ir audra. Kemperis lingavo į šonus kaip valtis, plaukdama banguota jūra...norway5_250

Taip atostogos ir baigėsi. Ryte susikrovėm žuvį ir išmynėm namo.

 

Faktai ir įdomybės

Toliau keletas faktų ir tikiuosi naudingos informacijos.

Anna iš Skjervoy Fiskekamp sakė, kad prieš 2 savaites stipriai pasnigo ir tirpstantis sniegas padarė daug gėlo vandens, todėl žuvis pasitraukė gilyn į vandenyną, todėl gero kibimo nebuvo.

Norvegijos alga apie 15-18 tūkst. NOK

Pensijos apie 11 tūkst. NOK

Dirbti norvegai tingi :) ir, jei galės, tai tikrai nedirbs. Paklausus, kodėl visi kempingai perpildyti ir niekas nesteigia naujų, buvo atsakyta, kad dauguma norvegų paprasčiausiai vengia savo verslo, nes reiks daug dirbti...

Dauguma šeimų turi nuosavus laivus ir gaudo visa šeima žuvį kartą per metus su tikslu prisišaldyt jos visiems metams (nors aš manau, kad miestuose seniai visi žuvį perka parduotuvėse). Annos rekordas – 200 kg menkių per vieną valandą.

Atostogų/žvejybos sezonas Norvegijos šiaurėje prasideda nuo gegužės ir tęsiasi iki spalio.

Geriausias „kliovas“ – balandžio mėnesį, bet tada būna didelės audros ir žvejyba galima tik su didesniais laivais, dažniausiai mėgėjai nerizikuoja.

Valtis žvejams-turistams šiais metais į vandenį nuleido gegužės 12d.

Krabų mūsų fiorde nebuvo. Turėjom 2 gaudykles (skolintas iš mūsų forumiečio). Krabo nei vieno nepagavom, o vieną gaudyklę pametėm :)...

Oro temperatūra buvo nuo 0 iki +7.

Vanduo nuo +3 iki + 7.

Poliarinė diena prasideda nuo gegužės mėnesio ir tęsiasi iki liepos pabaigos. Tada žvejoti galima 24 valandas per parą :)

Vanduo mūsų aplankytoj saloj liepos mėnesį sušyla iki +15, oras gali pašilti iki +20 (bet retai)

Vieną rytą šnapsą ragavom 7.00 ir, kas svarbiausia - nepaxmielni :), o ruošėmės miegot...

Žvejybai tuo metu žieminiai rūbai ir šilti batai - būtini.

 

Aritmetika

Kemperio nuoma 15 dienų – 4500 lt

Kuras pirmyn/atgal 4300 km – 2400 lt

Dyzelio kainos: Suomija – 1 l. / 1,42 Eur, Norvegijoje nepylėm

Benzo plaukdami žvejot sunaudojom 90 l po 13,5 NOK už litrą. Toli neplaukėm, max nuo uosto buvom nuplaukę apie 6 km.

Keltas Talinas – Helsinkis 215 Eur

Keltas Helsinkis – Talinas 295 Eur

Laivo nuoma Arnoy saloje 7 dienoms – 4000 NOK

Dušo, tualeto ir elektros tiekimo kemperiui paslaugos nakvynės namuose – 250 NOK / diena (mokėjom tik už dvi, nors tualetu naudojomės kiekvieną rytą).

Namelis Skjervoy žvejų kempinge – 7200 NOK

Laivas Skjervoy žvejų kempinge – 4000 NOK

Maistas (su alkoholiu) – apie 2000 lt

Žvejybos reikmenys – apie 1800 lt (daug ko liko kitam kartui)

 

Klaidos

Nereikėjo imti kemperio. Geriau užsisakyt namelį su valtim ir važiuot busiku, nors visus busikus Norvegijos muitininkai išvažiuojant stabdo ir tikrina išvežamos žuvies kiekį. Galima išvežti berods 16 kg žuvies vienam žmogui. Kemperių nestabdo, nes galvoja, kad tai turistai. Mes turėjom apie 40 kg vienam žmogui. Jei pagauna vežant daugiau žuvies – baudžia. Mūsų nepagavo, tad baudų dydžio nežinau :). Važiuojant busiku ir nuomojant namelį su valtimi, kelionė gautųsi žymiai pigesnė.

Ruošėmės žvejot 2 savaites. Man asmeniškai 7 dienų non-stop žvejybos buvo per akis :)

Komplektuojant žvejybinę įrangą, svarbu žinot kokiuose gyliuose vyks žvejyba. Mes ruošėmės giluminei žvejybai, todėl pilkeriai pagrinde buvo 400-500 gr. Realybėj žvejyba vyko 10-25 metruos, kartais 40 metrų gyly. Mažų pilkerių buvo nedaug ir juos nutraukę turėjom žvejot didesniais, kurie „dirbo“ neefektyviai. Manau mūsų žvejybos sąlygoms geriausi būtų buvę pilkeriai 150-300 gr.

Daugumą menkių pagavom spiningu ant „guminuko“ džiguojant. Gylis 7-12 metrų ir menkės iki 5,5 kg. Gaila, bet išvykdami gaudyt guminukais nelabai ruošėmės, tai ir jų, ir galvakablių daug neturėjom. Gerai, kad spiningo mėgėjas Paulius paėmė savo guminukų dėžutę, tai vertėmės su keliais galvakabliais.

Jei užplauksit ledjūrio menkių/saidų būrį ir norėsit jų pasigauti (o jos tikrai skanios), būtų gerai turėti ilgą teleskopinę meškerę su ilga sistemėle. Mes rišom prie spiningo sistemėlę, dėjom blizgę ir spiningavom :). Kartais pavykdavo ištraukti 4 žuvis vienu metimu :). o su teleskopu žvejyba būtų dar produktyvesnė :).

115 cm arbaletas šioj kelionėj buvo beveik nereikalingas, nors, jei būčiau vienas sugebėjęs užtaisyt, kalbėčiau turbūt kitaip :). 55 cm pniaumatas dirba kuo puikiausiai. Nors su ilgu arbaletu menkes iki 4 metrų gyly gali šaudyt nuo paviršiaus, mat menkės, neriant link jų, sprunka, o žiūrint nuo paviršiaus, galima ramiai nusitaikyt.

Pirkom per daug rūkytos dešros ir mažai sriubų. Daug dešros grįžo į Lietuvą, o sriuba baigėsi trečią dieną. Žuvienės virt nebuvo laiko :)

Būtini labai geri ir tinkami „filiavimui“ peiliai su geru galąstuvu, nes peiliais padirbėti reikia nemažai, o mūsų turėti peiliai buvo nekokie.

Bandžiau gamintis plūduro-šautuvo sistemą. Gal ir būtų nieko, bet paėmiau per storą vielą, kuri skandino mano neskęstančią virvę. Prirakintas šautuvas sistemoje prie plūduro irgi buvo nepatogu. Todėl pirmą dieną viską išardžiau ir pasilikau tik plūdurą.

Jei važiuot busiku, reikia pasidaryt dėžę (iš polistirolo ar sendvičų), kad būtų kur sukraut transportavimui šaldytą filė. Vokiečiai žuvį vežėsi lavonmaišiuose, kurie padengti iš vidaus folija ir žuvis pergabenimo metu visai neatšyla.

Namie bėda! Reik turėt šaldiklį žuviai. Taip kad kelionę į Norvegiją reik planuot nuo šaldiklio įsigijimo, kad grįžęs turėtum kur dėt žuvį :)

 

Naudingos nuorodos

www.dintur.no – šiame puslapyje yra apie 80% žvejybos ir poilsio vietų. Kaip minėjau anksčiau - vietas reikia rezervuotis iš anksto!!! Praktiškai metai prieš kelionę...

www.yr.noNorvegijos metrologijos institutas su tikslia informacija apie orus, vandenį, vėją ir t.t.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padės planuojant išvyką į Norvegiją. Nors čia tik vieno žmogaus 10 dienų kelionės patyrimas ir įspūdžiai ir tik vienoje saloje, o Norvegija labai didelė... :)



Komentuoti

Vardas:

El. paštas:

Šalis:

Miestas:

 Komentarų skaičius: 14