Pradžia | Forumas | Galerija

Apie mus

freediving_logo_200

Freediving.lt misija - skatinti povandeninę žūklę bei freediving'ą Lietuvoje.

 

 

laimikis_250

Freediving.lt gimė kaip mažas forumas, beje pirmas Lietuvoje, kuriame buvo diskutuojama apie Lietuvoje mažai kam žinomą sportą – freediving'ą, o taip pat ir apie giminingą sportą, kuris yra žymiai populiaresnis Lietuvoje – povandeninę žūklę.

Freediving.lt puslapį kasdien aplanko daug povandeninės žūklės bei freediving'o mėgėjų, jie  diskutuoja tarpusavyje, dalinasi patirtimi, perka ar parduoda nardymo įrangą. Aktyviausieji susitinka prie vandens telkinių, organizuoja renginius ar kitaip prisideda prie šio klubo gyvavimo.

Freediving.lt klubas yra atviras visiems. Kiekvienas, kuris jaučia trauką vandeniui, gamtos grožiui po vandeniu ir nori pasidalinti tais įspūdžiais ir savo patirtimi su bendraminčiais, laukiamas mūsų kolektyve.

 

Norintiems pradėti, patarsime įrangos komplektavimo, įsigijimo klausimais, taip pat suteiksime teorinių žinių ir padėsime įgyti pirmuosius freediving'o ir povandeninės medžioklės įgūdžius.  


Jei norite prisijungti prie mūsų, užsukite į mūsų forumą.

 

 Klubas

 

 Administracija

 

vitalijus_223

 Vitalijus Kasputis (Vitalijus) – svetainės „Freediving.lt“ administratorius.

el. paštas: vitalijus@freediving.lt

Augau kaime, gamtoje, nors ir ne ežerų krašte, bet vandens aplink pakako: kūdros, tvenkiniai ir, žinoma, gražuolė Jūros upė. Su meškere paskui vyresnįjį brolį bėgiojau nuo mažumės, o paūgėjusį mane šviesaus atminimo Tėvas imdavo į medžiokles kaip varovą.

Būdamas gal dešimties, kaukę ir pelekus jau turėjau, nes labai knietėjo besimaudant Jūroje pažvelgti, kas dedasi po vandeniu. Brolis, nors ir nenardė, bet visuotinio deficito laikais studijuodamas Kaune nusipirko rusišką povandeninės žūklės šautuvą (berods RPO-2, tokį žalią, ilgą). Rūpėjo man tas šautuvas, todėl kartą paslapčia nuo brolio, atsidūriau su juo prie Jūros upės. Tais laikais vasaros pradžioje ten visus žvejus ir ne žvejus erzindavo didžiuliai tuntai migruojančių kilograminių skersnukių (apie šią žuvį šiais laikais visiškai nieko nebesigirdi). Pasileidau srovės nešamas į tas vietas, kur jie ganydavosi. Akimirksniu prieš akis atsirado tuntas šių gražuolių. Žuvys metėsi į šonus apeidamos mane lanku iš abiejų pusių, bandžiau kreipti jų pusėn šautuvą.... Kur ten srovėje su tokia lazda, rodės nutaikiau į kažkurią, šoviau, bet... pakėliau nuo dugno tuščią garpūną, į akmenis atmušta nosim. Tokia tad buvo mano pirmoji medžioklė. Daugiau žuvų vaikytis nebandžiau, ne mano dar nosiai pamaniau, bet to šautuvo ramybėje nepalikau, šaudžiau juo ore į įvairiausius taikinius, kol vieną dieną jis užsikirto galutinai...

Vėliau, studijuodamas, rimtai susidomėjau sausumos medžiokle. Tapau medžiotoju, įsigijau ginklą, kartu su abiem broliais, ir šiandien dideliais medžioklės entuziastais, basčiausi po miškus, bet kaip tai vanduo traukė labiau. Pradėjau rimtai spiningauti, tiksliau džigauti, bet vis knietėjo pasinerti ir savo akimis pažvelgti į povandeninio pasaulio grožį.

2000 m. įstojau į PADI nardytojų gretas, bet greit supratau, kad norint nardyti, o tuo labiau medžioti, tampyti ant nugaros daug sveriantį kvėpavimo aparatą, nėra būtina. Taip aš patapau laisvuoju nardytoju – povandeniniu medžiotoju ir panašu, kad tai ilgam.. O tai todėl, kad povandeninėje medžioklėje labiausiai realizuoju abi manyje gyvenančias aistras: ir žūklę, ir medžioklę.

Tiesa, pastaraisiais metais eidamas į vandenį, be povandeninio šautuvo vis dažniau imu su savim ir dėklą su foto technika. Kas žino, prie ko tai gali privesti?...

Rašykite mums: vitalijus@freediving.lt

Skambinkite: +370 616 22667