Pradžia | Forumas | Galerija

Mėgėjiškos žūklės perspektyvos
2008 06 24   Komentarai ( 1 )

Kaip jau žinote, mėgėjiškos žūklės taryboje svarstoma galimybė žuvauti neišnuomuotuose vandens telkiniuose (išskyrus draustinius, rezervatus ir tam tikrus laikotarpius) be atskiro leidimo su vienu žvejybos įrankiu. Šis populistinis variantas siūlomas Aplinkos ministerijos.

Aišku už tokį sprendimą galima balsuoti visomis rankomis, bet kitą vertus čia slypi ir tam tikri niuansai. Jeigu anksčiau žvejai menkai tesidomėjo žūklės taisyklėmis ir ne visi žinodavo kokiais įrankiais galima žuvauti, kokį kiekį ir kokių žuvų galima imti, koks minimalus leistinas žuvų dydis? Įsigaliojus naujai tvarkai vargu kas išvis tas taisykles skaitys.

Atsisakymas nuo mokesčio aiškinamas paprasčiausiu ekonominiu požiūriu, kadangi vis vien iš žvejo bilietų nesurenkamas numatytas įžuvinimui 10 milijonų litų mokestis, o jei ir surenkamas, tai jis pirma keliauja į biudžetą, o po to jau skiriamas iš to paties biudžeto. Pinigai mūsų šaliai kaip ir nedideli ir neverta jų skaičiuoti, o pinigų surinkimo kaštai turbūt irgi nemenki.

Manyčiau, kad neturėtų dėl to padidėti žvejų gvardija ir visi, kas netingi nešoks su meškerėmis (ir kitais mums pažįstamais įrankiais) prie upių ir ežerų gaudyt viską kas tik vandeny juda, bet mokestis, manyčiau, nors ir simbolinis, turi būti renkamas. Vienas iš variantų : siūloma apmokestinti žvejybos įrankius keliais procentais ir, perkant įrankius ar kokį žuvų pašarą parduotuvėje, automatiškai būtų renkamas mokestis vandens telkinių žuvivaisai, priežiūrai ir pan. Dar svarstoma galimybė rinkti mokesčius elektroninės bankininkystės pagalba, kad nereiktų gaišinti laiko licencijai įsigyti.

Taip pat siūloma atsisakyti vandens telkinių nuomos, mat neišnuomotų telkinių žuvų kiekiai skurdūs ir kasmet padėtis tuose telkiniuose blogėja, nes nėra svertų efektingai kontroliuoti įžuvinimo ir žūklės procesus. Nors negalima vienareikšmiškai teigti apie visus nuomininkus, kai kas neblogai tvarkosi, bet tokių nuomininkų tėra vienetai. Dėl nuomos uždraudimo pirmiausia nukentės karpininkai, nes sumažės specializuoti karpynai, bet tam tikslui dar liks privatūs ežerai, kuriuos prižiūrės, įžuvins ir gal būt pritaikys karpių veisimui patys savininkai.

Verslinę žuvininkystę siūloma palikti tik Kuršių mariose ir pajūrio zonoje. Visiškai ją uždrausti vidaus vandenyse. Nors tai ir dėsninga, nes ten pagaunama daugiau kaip 80 procentų visos pagaunamos Lietuvoje žuvies, kurios didžiąją dalį sudaro stintos.

Taip pat svarstomas draudžiamo žūklės periodo pakeitimas, kai pavyzdžiui Nemune iš Lietuvos pusės draudžiama stintų žūklė, o Kaliningrado srities pusėje tokio draudimo nėra ir jų meškeriotojai tuomet sėkmingai mažina stintų gretas. Ar turi prasmę toks draudimas? Ar nevertėtų irgi leisti mūsų pusėje gaudyt stintas?

Planuojama atkurti licencijuotą žvejybą migruojančių žuvų upėse. Tam tikri upių ruožai bus žymimi (stulpais) ir į juos galima bus įžengti tik turint žūklės licenciją. Aišku tokie ruožai turi būti neilgi, gerai matomi, tam kad užtikrinti jose kontrolę. Pvz. Tai gali būti Vilnelės ir Nėries santaka ir panašios vietos.

 

Štai tokios mintys apie žūklės perspektyvas Lietuvoje sklando mėgėjiškos žūklės taryboje. Vasarą vargu ar kas nors keisis, nes reikia daug pritarimų iš kitų institucijų, o artimiausi svarstymai nusimato gal tik rudeniop. Taip kad negaiškime laiko skaitydami, džiaukimės pagaliau atėjusia vasara, žūklaukime ir žinoma neterškime povandeninio medžiotojo vardo.

Visiems skaidraus vandens!

 

Asocijacijos prezidentas

Gytis Žilinskas



Komentuoti

Vardas:

El. paštas:

Šalis:

Miestas:

 Komentarų skaičius: 1