Pradžia | Forumas | Galerija

Truputis radiacijos dar niekam nepakenkė arba Žvalgyba nr.1
2008 10 19   Komentarai ( 10 )

Ilgai lauktas savaitgalis praėjo. Pagaliau pavyko panerti į Ignalinos atominės elektrinės aušinimo kanalą.

 

Trumpa priešistorė. Dainius (Cirkulas) pasakojo, jog šiaip ne taip gavo leidimus medžioklei, buvo ten paneręs. Armatūros strypai, betono blokai, stulpai, šiltas vanduo, karpiai ir pan. - visą tai dar labiau kaitino kraujo ir klausiau pats savęs “Na, kada ? Kada gi?”.

 

 

 

 

 

Atėjo ta diena, kai susiskambinome su Dainiumi ir sutarėm, kad šeštadienį, apie 12-ą dienos pajudam iš Vilniaus. Apie 15 val. lipame į vandenį. Praktiškai taip viskas ir gavosi. Planas buvo toks: panardom iki kol pradeda leistis saulė, važiuojam į Visaginą pavalgyt, o tada sutemus imam fotoaparatus, blykstes ir darom antrą nerimą. Deja, akumuliatoriai nusėdo, todėl nėrėm tiesiog pasišviesdami prožektoriais.

Ko aš tikėjausi iš šio panerimo ? Be abejo - patirties. Šimtą kartų išgirsti apie visą tai yra vienas dalykas, bet pačiam ikišti koją ten - rimtas dalykas. Žuvies per daug nesitikėjau, didžiausias noras buvo pamatyti povandeniu konstrukcijas, kaip veikia aušinimo sistema ir pan., o kitaip šnekant - nugalėti kai kurias baimes. Truputi nukrypsiu. Vaikystėje nuolat matydavau žuvis, ežerus, tvenkinius, landžiojau po vamzdžius, kur rankomis galima gaudyti mažas žuveles, klampodavau po dumblą ir t.t. Didžiausias mano košmaras - betoninės vandens reguliavimo konstrukcijos ir šiaip įvairios konstrukcijos po vandeniu. Tai šį kartą turėjau progą pamatyti jas iš arti.

 

Kaip viskas veikia ? Šiuo metu Ignalinos atominėje elektrinėje veikia vienas reaktorius. Jį aušiną “sunkusis vanduo”, o “sunkiojo vandens” vamzdžius aušina Drūkšių ežero vanduo. Sistema paprasta: į vandens paėmimo kanalą patenka vanduo, keliauja maždaug 20 m. po žeme, aušina reaktorių, tada galingos turbinos jį kelia į viršų ir jis išbėga į “išmetimo” kanalą. T.y. tas vanduo papuola atgal į Drūkšių ežerą.

Vieta iš kur bėga vanduo - vadinami “lygintuvai”. Jų gylis apie 18 metrų. Kai kuriose nuotraukose galima įžvelgti kopetėles. Ant jų užlipus jauti nežmonišką jėgą, vibraciją. Prie šių “lygintuvų” yra nuskendę 8 žmonės.

Kadangi reaktorius karštutėlis, vanduo taip pat įkaista ir išbėga būdamas 22 laipsnių šilumos (smagu į tokį lysti žinant, kad lauke oro temperatūra 7 C).

 

Šiame vandenyje mes ir nardėme. Srovė pakankamai stipri. Pvz., jeigu nušauni žuvį - tuoj pat turi mosikuoti į krantą, ją užmauti ant kukano ir tada vėl lipti vandenin. Kitaip būsi nublokštas toli. Matomumas “dėkingas” ~3m. tikrai. Drįsčiau spėti, kad vietomis ir daugiau. Kolegos sakė, kad anksčiau matomumas buvo dar geresnis. Leidžiantis šiuo kanalu svarbiausia neužsižiopsoti ir nuolat būti budriam - priartėjus prie tam tikros vietos reikia tuoj pat minti į krantą, kitaip gali būti įtrauktas į krioklį, kuris atrodo taip:

 

Ko pasekoje galima ne tik kostiumą susiplėšyti, bet ir galvą. Kitas dalykas - sėkmingai nusileidus nuo krioklio abejoju ar įmanoma iš jo išlysti. Reikalas tas, kad krentantis vanduo nuolat traukia po savimi . Gaunasi uždaras ratas.Krioklys - iš tikrųjų joks ne krioklys. Gylis toje vietoje (prieš krioklį ir po jo) nesikeičia. Krioklys - tai gal kokių 2m siena, kuri tiesiog pristabdo vandens srovę.
Taigi, priartėji prie pažymėtos vietos ir lipi krantan. Nueini nuo krioklio gal 10 m. Ir vėl lipi. Kodėl reikia nueiti? Pirmas dalykas - labai sitpri srovė. Kodėl pavojinga ? Todėl kad toje vietoje daug įvairių stripų, virvių bei kitų nemalonių dalykų, ant kurių galima sėkmingai pasismeikti arba susižeisti. Paprasčiausiai nespėsi sureaguoti kaip ką padaryt, o bus per vėlu. Taigi, rnadame vietą kur srovė mažesne ir pirmyn. Pirmas kanalas palyginus su šituo “gėlytės”. Čia tikrai daugiau įvairaus šlamšto. Gylis visur stabilus 3-5m. Džiugina tai, kad yra “molinių konstrukcijų”, kurios gali būti kelis kart didesnės už žmogų. T.y. pasijunti kaip koks “blue water” medžiotojas iš už uolos besitaikantis į žuvį. Ką gi, panardėme ežero akvatorijoje, iki “termoklyno” nenuplaukiau, nes prie krioklio radau ešerius, kuriuos su arbaletu labai sėkmingai prišaudinėjau. Ėsmė paprasta - atsikvepuoji, neri - oba 1:50min ir leidi sau kilti į viršų paėmęs kokį ešerioką. Žinoma, vėl daug šlamšto, vieną kartą arbaleto strėlė nulėkė į kažkokį metalinį tinklą - laimei neužsipainiojus ją ištraukiau. Žodžio nuolat reikia būti “budriai”. Smagiausia tai, kad ešerių būriai nesitraukia iš ten, nes šviežias vanduo pritraukia masę smulios žuvies ir t.t.t. Lydekų nebuvo :(.

Ką gi, nuvažiavome papietauti į Visaginą. apie jį - kita tema. Laukia naktinis išbandymas. Fotoaparatai, prožektoriai paruošti, leidimas gautas. Persirengiam ir maždaug 23 val. būnam vandenyje. Pirma mintis ? Baimė. Tiktai baimė ir velniškas nepasitikėjimas savimi. Jokių minčių apie žuvies fotografavimą ar puikius kadrus. Žiūri į priekį, srovė neša ir stengiesi įžvelgti pavojingą atributiką. Į ežero dalį neėjome, nes ten buvo žvejai, kurie naktį pasišėrę laukė karpių. Netrukdysi gi liaudžiai. Tai va, nusileidom vieną kartą, grįžom, antrą kartą ir nusprendėm, kad geriau pasedėti vandenyje ir pasišyldyti :)). Trumpai šnekant: žvalgyba sėkminga.

 

Ačiū Dainiui (Cirkului) už nuotraukas

P.S. Turbūt kyla klausimai dėl leidimų? Viskas paprasta. Drūkšiuose medžioti galima. Kanale taip pat, tik tam reikia specialaus IAE leidimo. Čia pagelbėjo Dainius. Jį pasidaryti nesunku, tačiau daug popierizmo. Visa info. bus suteikta paskambins apsaugos skyriui. Atvažiavome, pas budinti užsiregistravome, palinkėjo geros žūklės ir viskas. Kanale reikai būti budriems dar ir dėl to, kad aplinkui žvejų, kuriems mes - pov. medžiotojai, gainiojam žuvį, trukdom ir šiaip ... Tad stenkimės vengti konfliktų. P.P.S Neriu, ogi žiūriu plona virvutė - aš ją capt rankom, o ji juda, tempia ją kažkas. Iškylu, o ten spiningautojas suka ritę...Apsisukau ir toliau :)

 



Komentuoti

Vardas:

El. paštas:

Šalis:

Miestas:

 Komentarų skaičius: 10